Laukinėje gamtoje plėšrūnai naudoja savo dantis aukai pagauti ir sudoroti. Kramtydamas kietą, tamprų maistą mėsėdis apsivalo dantis. Prijaukinti naminiai gyvūnėliai dažnai gauna minkštą ar nepakankamai kietą maistą, be to kai kurių veislių šunų ir kačių sąkandis netaisyklingas, dėl to dantys negali savaime mechaniškai apsivalyti.
Augindami naminius gyvūnėlius, jų savininkai dažnai net nesusimąsto, kad augintiniai gali turėti problemų susijusių su dantimis. Dėl šarminio seilių pH gyvūnai retai serga kariesu, tuo tarpu apie 80% šunų ir kačių virš 3 metų jau išsivysto dantenų uždegimas ir periodontitas. Dantų ligos dažnai lieka nepastebėtos ne tik naminių gyvūnėlių šeimininkų bet ir veterinarijos gydytojų.
Tinkamai prižiūrint dantis galima išvengti daugelio burnos ertmės ligų. Jei pastebėjote tokius požymius, kaip blogas burnos kvapas, paraudusios dantenos, nulūžę ar spalvą pakeitę dantys, tynis snukio srityje, jums reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Dantenų uždegimas (gingivitas)
Gingivitas – tai dantenų audinio uždegimas, pasireiškiantis jų paraudimu, patinimu, dažniausia jo priežastis dantų apnašos. Dantų apnašos atsiranda susimaišius maisto likučiams, proteinams ir krakmolui (kurie randami seilėse) bei sveikoje burnos ertmėje esančioms bakterijoms, formuodamos šiurkščią medžiagą, kuri kaupiasi ant dantų paviršiaus, ypač ties dantenų linija. Apnašose esančios bakterijos dirgina dantenas, sukeldamos jų uždegimą. Mažiau nei per 2 paras apnašos mineralizuojasi tapdamos dantų akmenimis, jų šiurkštus paviršius yra dar palankesnė terpė kauptis naujoms apnašoms. Taip palaipsniui susiformuoja dideli akmenys, kurie nustumia dantenas, formuoja ertmes po jomis, kur atsiranda labai palankios sąlygos vystytis blogosioms bakterijoms, dėl to atsiranda blogas burnos kvapas.
Vietiniai dirgikliai ir kai kurios ligos taip pat gali būti dantenų uždegimo priežastis. Jauniems mažų veislių šuniukams, rečiau katėms gali būti užsilikę pieniniai dantys, nes jie turi labai ilgą šaknį, kuri sunkiai tirpsta. Tokius dantukus reikia šalinti, kitaip tarp jų ir jau išdygusių nuolatinių dantų greitai kaupiasi apnašos, o tai vėl gi sukelia dantenų uždegimą. Be to, kartais dėl užsilikusių pieninių dantukų susiformuoja netaisyklingas sąkandis.
Kai kurios katės kenčia nuo pasikartojančio lėtinio gingivito – stomatito, kuris yra sunkiai gydomas. Yra kelios šios ligos atsiradimo priežastys: virusinės infekcijos (kalicivirozė, kačių imunodeficito ir leukemijos virusai); cheminis sudirginimas ar trauma; gausios dantų apnašos; kai kurios sisteminės ligos (lėtinis inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas). Tam, kad išvengti virusinės kilmės burnos ertmės pažeidimo, reikia skiepyti kates.
Veterinarijos gydytojas bendros apžiūros metu gali diagnozuoti gingivitą. Nuosekliai burnos ertmės apžiūrai ir diagnostikai gali būti reikalinga narkozė. Tada veterinaras, naudodamas specialų metalinį zondą nustato dantenų ir dantų būklę, analogišką procedūrą atlieka žmonių dantų gydytojas.Tam tikrais atvejais, veterinarijos gydytojo nuožiūra, gali būti paskirti papildomi tyrimai:
• bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas;
• dantų rentgeno nuotrauka (70% danties struktūros yra žemiau dantenų linijos ir kartais sunku diagnozuoti tokias ligas, kaip antai danties šaknies abscesas);
• lėtinio, sunkiai pagydomo dantenų uždegimo atveju gali būti rekomenduota biopsija.
Dantų valymas ultragarsiniu skaleriu ir poliravimas yra pagrindinės gingivito gydymo ir profilaktikos priemonės. Sunkesniais atvejais veterinarijos gydytojas gali paskirti chlorheksidino gliukonato tirpalą skalavimams arba gydymą antibiotikais.
Kasdienis jūsų augintinio dantų valymas yra labai gera profilaktinė priemonė. Specialios dietos skirtos dantų priežiūrai (pvz.: Hill‘s Oral Care, Hill‘s Prescription Diet t/d), chlorheksidino tirpalai skalavimui bei specialūs „kramtukai“ taip pat gali būti efektyvūs norint palaikyti sveiką burnos būklę. Per didelis angliavandenių kiekis pašare stimuliuoja bakterijų dauginimąsi, o tai netiesiogiai skatina apnašų formavimąsi, todėl reikėtų vengti duoti gyvūnui saldžių užkandžių.
Dantenų uždegimas negydomas gali pereiti į periodontitą , dėl kurio gyvūnas gali netekti dantų.
Periodontitas – tai dantį supančių struktūrų, t.y. dantenų, periodontinio raiščio, alveolės bei cemento (į kaulą panašus jungiamasis audinys, dengiantis šaknį) uždegimas.
Tai bene dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių liga pasaulyje, kurią sukelia apnašose besidauginančios bakterijos. Tai dažniausia dantų netekimo priežastis žmonių tarpe. Tokia dantų būklė yra skausminga gyvūnui. Periodontitas gali būti aplink danties šaknį esančio kaulo pažeidimo priežastimi, dėl kurio gali pasitaikyti net žandikaulio lūžių. Ši liga gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, o virš 3 metų šunims ji nustatyta 80 procentų, beje dažniau mažų veislių šuniukams (Jorkšyro terjerams, toi terjerams, čichuachua, špicams ir kt.).
Kitų dantų ligų simptomai gali būti panašūs į periodontitą, todėl svarbu atskirti jį nuo tokių ligų kaip antai: gingivito (atrodo panašiai, tik nebūna gilių dantenų „kišenių“ zonduojant), endodontinio danties pažeidimo, periapikalinio absceso, žandikaulio lūžio ir kt.
Kreipkitės į veterinarijos gydytoją jei pastebėjote:
• blogą burnos kvapą (dažniausias dantų ligų požymis);
• geltonai rudus dantų akmenis;
• kraujuojančias dantenas;
• iškritusius dantis;
• opas ar kažkokius darinius burnoje;
• klibantį dantį;
• iškilusį dantį;
• pakilusias dantenas, matomas dantų šaknis;
• blogą apetitą.
Taip pat atkreipkite dėmesį jei jūsų augintinis pasirenka minkštesnį maistą, mažiau žaidžia su savo žaislais, atsisako trapių skanėstų, kramto tik vienos pusės dantimis ar visai nekramtydamas ryja maistą. Galite pastebėti, kad gyvūnas labai seilėjasi, kasosi snukutį arba kiša leteną į burną.
Ligos diagnozavimui greičiausiai prireiks bendros anestezijos, veterinarijos gydytojas apžiūrės visus dantis, patikrins dantenų būklę, gal būt paskirs rentgenografinį tyrimą, jei reikės, taip pat – kraujo morfologinį ir biocheminį tyrimus. Gali prireikti ir anaerobinės kultūros pasėlio ir jautrumo antibiotikams tyrimo lėtinio periodontito atveju.
Veterinarijos gydytojas gali paskirti atitinkamą gydymą antimikrobiniais preparatais prieš arba po dantų valymo ultragarsu. Periodontito gydymui būtina bendra anestezija, kurios metu ultragarsiniu skaleriu nuvalomi visų dantų paviršiai, taip pat ir po dantenų linija, dantys poliruojami, stipriai pažeisti dantys šalinami. Dažniausiai dantis pavyksta išsaugoti, jei jie neprarado iki 75 % šaknis supančio kaulo tvirtumo. Dantų valymo metu ar po jo naudojamas 0,12% chlorheksidino tirpalas.
Pagrindinis profilaktikos principas yra tas, kad periodonto ligos nesivysto aplink švarius dantis. Reguliarus dantų valymas šepetuku yra svarbiausias ir vienintelis rūpinimosi dantimis būdas apsaugantis nuo periodontito. Skalavimo tirpalai su chlorheksidinu ir dantų pastos labai veiksmingos kovoje su dantų apnašomis ir lėtiniais ar pasikartojančiais atvejais turėtų būti naudojamos kasdien. Dantų priežiūra namuose yra ypač svarbi periodontito atveju, netinkamai prižiūrint dažnas gyvūnas anksti netenka daugumos savo dantų. Negydant periodontitą, burnoje prisidaugina labai daug patologinių bakterijų, kurios gali patekti į kraujo srovę, nuneštos į įvairius organus gali sukelti jų uždegimus, pvz.: endokarditą, nefritą ir kt.
Periodonto pažeidimai gali progresuoti, todėl svarbu periodiškai kontroliuoti būklę. Lankykitės pas savo veterinarijos gydytoją dantų būklės apžiūrai reguliariai, kaip jis jums pataria (dažniausiai kas 3-6 mėnesius).
Turint kantrybės ir užsispyrimo galima išmokinti daugumą šunų ir kačių toleruoti dantukų valymą bent tris kartus per savaitę.
Šunų ir kačių dantų priežiūra
Tinkamai prižiūrėdami gyvūno dantis (reguliariai valydami, duodami kramtyti tam skirtus žaislus ir skanėstus, maitindami specialiu sausu maistu) galime žymiai sumažinti ar net išvengti dantų ir jų aplinkinių audinių ligų pasireiškimą. Štai keli patarimai, kaip pradėti valyti dantis jūsų augintiniui.
• Pirmas žingsnis – tai pradėti valyti švarius, sveikus dantis. Gera burnos higiena turėtų būti pradėta jaunam gyvūnui su sveikais dantukais ir dantenom arba po to, kai jūsų augintiniam buvo atliktas profesionalus dantų valymas ultragarsu.
• Jums prireiks dantų šepetuko minkštais šereliais ir veterinarinės dantų pastos. Katėms naudojamas šepetukas teptuko formos. Dantų šepetukas – geriausia valymo priemonė, nes jo šereliai išvalo dantų paviršių net po dantenų linija. Nenaudokite šepetuko kietais šereliais, jie gali pažeisti gyvūno dantenas. Nenaudokite žmonių dantų pastos ir sodos! Tai gali pakenkti jūsų augintiniui. Be to veterinarinės dantų pastos kvapas ir skonis specialiai pritaikytas naminiams gyvūnams, kad būtų jiems patrauklus (pvz.: vištienos kvapas). Tokios pastos gaminamos su fermentais, kurie palengvina apnašų pašalinimą, jos neputoja ir yra valgomos.
• Yra keli svarbūs faktai apie šunų ir kačių burnas, kurie padės jums suprasti kada, kur ir kaip valyti dantis. Periodonto ligos dažniausiai ir labiausiai pažeidžia viršutinius krūminius dantis. Apnašos ant dantų formuojasi kasdien, ypač po dantenų linija. Mažiau nei per 36 valandas apnašos mineralizuojasi ir tampa dantų akmenimis, kurių nebegalima pašalinti šepetuku. Todėl valyti dantis reikia kasdien ar bent jau kas antrą dieną.
• Išsirinkite laiką, kuris bus patogus jums ir jūsų augintiniui, kad ši procedūra taptu įpročiu. Dantų valymas prieš ėjimą pasivaikščioti arba prieš duodant skanėstą gali tapti laukiamu įvykiu jūsų keturkojui. Pratinkite gyvūną palaipsniui, kelių dienų bėgyje.
• Pradėkite pasiūlydami savo šuniui ar katei paragauti veterinarinės pastos. Kitą kartą perbraukite pirštu su pasta per viršutinių dantų dantenas. Pakartokite veiksmą dantų šepetuku. Galite naudoti antpirščio formos dantų šepetuką. Nukreipkite šerelius į viršutinių krūminių dantų dantenų liniją, šiek tiek pakreipdami juos į viršų taip, kad jie pasiektų dantų paviršių po dantenom. Valykite nuo tolimesnių dantų link priekinių sukdami šepetuką nedideliais ratais išilgai dantenų linijos. Turėtumėte užtrukti ne ilgiau, kaip 30 sekundžių. Nesistenkite išvalyti visą burną per pirmą kartą. Jei augintinis leidžia išvalyti tik viršutinių dantų išorę, tai jau neblogai, juk tai svarbiausia vieta periodonto ligų profilaktikai. Jei jis duodasi valomas daugiau dantų, juo geriau. Palaipsniui pratinkite gyvūną prie šios procedūros ir galiausiai stenkitės išvalyti visus dantis.
• Net kruopščiausiai valant dantis, kai kuriems šunims vis tiek reikia periodinio profesionalaus dantų valymo ir poliravimo, kaip ir žmonėms. Didelių veislių šunims ir katėms rekomenduojama pasirodyti dantų apžiūrai vieną kartą per metus, mažų veislių šuniukams – dukart. Kasdien valant dantis rečiau reikės atlikti ultragarsinį dantų valymą veterinarijos gydykloje, be to tikimybė susirgti periodonto ligomis bus žymiai mažesnė ir jūs galėsite džiaugtis sveika savo keturkojo draugo šypsena.

Dantų apnašų valymas veterinarijos klinikoje RuminaVet tel 865665633.

Pasidalink: