Onkologija gyvūnų tarpe dažniausiai paveikia vyresnius nei 7 metų gyvūnus. Ši patologija gali pažeisti įvairias organų ir kitų struktūrų ląsteles. Tokiu būdu sveikos ląstelės „užprogramuojamos“ dauginti vėžines ląsteles. Negydoma onkologija gali plisti į kitus organus, pažeisti jų funkciją, o organizmui vis sunkiau darosi susidoroti su keliama našta. Veterinarijoje dažniausiai taikomi keli gydymo būdai: chirurginis ir chemoterapinis. Chemoterapija- kombinuotas gydymas specifiniais vaistais, kurio tikslas yra naikinti vėžines ląsteles arba sulėtinti jų augimą, tuo pačiu sukeliant minimalų neigiamą poveikį normalioms ląstelėms. Pirmiausia į galvą ateinančios mintys apie chemoterapiją būna gąsdinančios. Kokie šalutiniai poveikiai? Ar mano gyvūnas tinkamas šiam gydymo būdui? Kokia rizika? Aptarsime kelis chemoterapinio gydymo aspektus, kad šis gydymo kelias nebūtų toks gąsdinantis. 

Kaip įvertinama, ar gyvūnui saugu skirti chemoterapiją?

Pacientas atvyksta į kliniką konsultacijai pas onkologą, įvertinti organizmo būklę. Atliekama bendra apžiūra, kraujo tyrimai, įvertinama organų veikla, širdies darbas. Individualiai atsižvelgiant į pacientų būklę paskiriami specialieji tyrimai (rentgenograma, šlapimo tyrimas, echoskopija ir kt.). 

Paskyrus gydymą, kiekvieno chemoterapijos apsilankymo metu jūsų augintiniui bus atlikta fizinė apžiūra, taip pat kartojami kraujo tyrimai, norint įsitikinti, ar jis gali gauti numatytą vaistų dozę. Norint stebėti chemoterapijos toksiškumą arba įvertinti ligos progresavimą, gali prireikti papildomų diagnostinių tyrimų. 

Koks galimas šalutinis chemoterapijos poveikis augintiniui?

Šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia organuose, kurių ląstelės greičiausiai dalijasi: kaulų čiulpuose ir virškinimo trakte. Taikant bet kokią chemoterapiją gali pasireikšti rimtas šalutinis poveikis (10% tikimybė) ir mažiau nei 1% atsiranda pavojus gyvybei. 

  • Virškinimo trakto diskomfortas. Praėjus 2-7 dienoms po chemoterapijos neretai pasireiškia vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas. Kad sumažintume gyvūno diskomfortą, namuose skiriami vaistai sumažinti simptomams. Namuose rekomenduojama lengvai virškinamo pašaro dieta, skiriami probiotikai.
  • Sumažėja imuninių ląstelių kiekis, dėl kurio nusilpsta organizmas. Dėl šios priežasties į organizmą lengviau gali išplisti infekcija. Nuosekliai atliekant chemoterapiją dažnai kartojami kraujo tyrimai ir sekama augintinio būklė
  • Kartais po injekcijos gali atsirasti audinių pažeidimų, dėl kurių kyla skausmas/dirginimas injekcijos vietoje, paraudimas, patinimas, atsiranda kraujosruvų.
  • Alerginės reakcijos. Šis šalutinis poveikis yra retas, tačiau gali pasireikšti vartojant tam tikrus chemoterapinius preparatus.
  • Kai kurie chemoterapiniai vaistai, retais atvejais, gali negrįžtamai pakenkti širdies raumeniui. Mažiau nei 5% pacientų dėl chemoterapijos išsivysto širdies ligos, todėl kiekvienos apžiūros metu pakartotinai įvertinama širdies funkcija.
  • Inkstų pažeidimai priklauso nuo gyvūno rūšies, taip pat nuo chemoterapinių vaistų. Reguliariai atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai padeda stebėti inkstų funkciją.
  • Augintiniai retai praranda plaukus ar išplinka. Katės gali prarasti ūsus, o kartais gali atsirasti ir netolygus plaukų slinkimas. Paprastai, jei gyvūnas praranda plaukus gydymo metu, jie atauga nutraukus gydymą. 

Kaip apsaugoti save ir augintinį po chemoterapijos?

Po gydymo 72 valandas organizmas gali išskirti toksiškų medžiagų per seiles, šlapimą ar išmatas. Ypač svarbu apsaugoti nėščias moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones. Rekomenduojame imtis atsargumo priemonių: sumažinkite galimybę gyvūnui jus palaižyti, jei taip atsitiko, kruopščiai nuplaukite rankas. Gyvūno išmatas, šlapimą, skrandžio turinį valykite su pirštinėmis, uždarykite sandariame maiše, ir išmeskite atitinkamose atliekų šalinimo vietose. Nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu. Pasivaikščiojimams lauke pasirinkite atokesnes vietas, venkite parkų, šunų aikštelių. 

Pasidalink: