Tai lėtinė, labai dažnai pasitaikanti liga. Dažniausiai serga patinai, ypač kastruoti. Liga pasireiškia nuo 2 iki 10 metų. Ligą galima pagydyti tik esant ankstyviems procesams, vėliau gydymas yra sunkus ir dažniausiai nesėkmingas. Tikslios priežasties kas sukelia šią ligą nėra išaiškinta. Tiriant šlapimo takų sindromą padarytos kelios prielaidos:
• Virusinė infekcija;
• Neurogeninis uždegimas;
• Ureazę produkuojančios bakterijos;
• Daug kalio turintis pašaras

Akmenys pradeda susidaryti iš epitelio ląstelių, fibrino gabalėlių ar mukoproteidų, prie kurių prilimpa koncentruotame šlapime susidarę sunkiai tirpstančių druskų kristalai.

• Manoma, kad šlapimo takų sindromą sukelia virusai: herpesvirus, kalicivirus, retrovirus, kurie buvo išskirti iš kačių šlapimo ir audinių ligos metu. Moksliškai tai nebuvo patvirtinta ir įrodyta, todėl negalima laikyti šios prielaidos visiškai teisinga.
• Neurogeninio uždegimo hipotezė atsirado tuomet, kai buvo palyginti kačių ir moterų šios ligos klinikiniai simptomai, nes kai kurie jų sutapo. Pagal šią teoriją katėms sergančioms šlapimo takų sindromu pastebimas sumažėjęs glikozamino glikano kiekis šlapime ir padidėja šlapimo pūslės pralaidumas, todėl pradeda formuotis smėlis.
• Teorija dėl ureazę produkuojančių bakterijų irgi nėra visiškai teisinga. Manoma, kad ureazę produkuojančios bakterijos (stafilokokai) vykstant šlapalo metabolizmui gamina labai daug ureazės, dėl kurios įtakos susidaro amoniakas. Susidaręs amoniakas šarmina šlapimą, dėl to pradeda kauptis struvitai. Tačiau ši teorija nėra labai tiksli, nes bakterijos iš kačių organizmo retai kada išskiriamos.
Teisingiausia teorija būtu dėl kalio didelio kiekio pašare. Hiperkalemija didina kraujo ir šlapimo rūgštingumą, dėl mažo kraujo ph mobilizuojamas fosforo ir kalcio išskyrimas iš skeleto ir padidėja kalcio išskyrimas per inkstus. Tokiu būdu šlapime pradeda kauptis oksalatai. Šlapime oksalatų – 24,9 %, taip pat gali susidaryti struvitai – 66,9 %, amonio uratų – 2,9 %, kalcio fosfatų – 2,9 %, kitų – 2.4 %

Struvitų kristalai ( tipiški „ Karsto dangtis“ )

Atipiški struvitų kristalai ( heksogonaliniai).

Atipiški struvitų kristalai ( siauri ir aštrūs.)

Oxalatų kristalai.

Simptomai.

Susikaupus šlapimo takuose kristalams :
• dažnai šlapinasi;
• šlapinimasis skausmingas;
• su kraujo priemaišom;

Vėlesnėse ligos stadijose:

• pakinta bendra gyvūno sveikatos būklė;
• krinta gyvūno kūno temperatūra;
• kraujyje nustatoma leukocitozė;
• pakyla kreatinino kiekis, šlapalo kiekis, fosforo ir kalio kiekiai;
• pasireiškia vėmimas, anoreksija, dehidracija, šokas;
• šlapimo pūslė perpildyta;

Akmenys šlapimo pūslėje palpacijos metu dažniausiai neužčiuopiami, šlapime smėlis, šlapimas su krauju. Kartais šis sindromas gali būti besimptomis, simptomai gali pasirodyti tik po kelių mėnesių ar metų. Kitais atvejais, gali pasireikšti uždegiminiai degeneraciniai procesai šlapimo takuose su bakterine infekcija, kuomet smėlis užkemša šlapimkanalį, gali išsivystyti postrenalinė uremija.
Gali pasireikšti tokie simptomai:
• pūslės išsiplėtimas;
• sienelių nekrozė;
• šlapimkanalio nekrozė;
• Gangrena;
• Sepsis

Kačių šlapimo takų sindromą reikia skirti: 1) nuo šlapimo takų infekcijos ir 2) nuo anatominių anomalijų.
Šlapimo takų infekcija serga ir kiti gyvūnai. Šios ligos atveju šlapime taip pat sumažėja glikozamino glikano kiekis, pažeidžiama šlapimo pūslė, gali pasitaikyti šlapime kraujas. Skirtumas tas, kad nesusidaro kristalai šlapimo takuose ir šlapime nejaučiamas smėlio girgždėjimas. Šlapimo takų anatominės anomalijos būna įgimtos ir įgytos. Įgimtos pastebimos labai jauname amžiuje, todėl jų su kitomis ligomis nesumaišysime. Įgytos, kurios pasitaiko dažniausiai traumų pasekoje, tai jau yra vienas pagrindinių skirtumų, kuriuos reikia išsiaiškinti iš anamnezės duomenų.
Šios ligos pasekoje taip pat galimi šlapimo pūslės pažeidimai, bei postrenalinė uremija. Pagrindinis skirtumas tarp kačių šlapimo takų akmenligės ir šios ligos yra kristalų neformavimas, ir smėlio nebuvimas šlapimo takuose. Diferencijuojama atlikus rentgeno nuotrauką,echoskopinius tyrimus arba iš specifinių simptomų.

Svarbiausia pradedant gydyti yra pašaro keitimas. Paskiriamos specialios dietos, kurios priklauso nuo to, kokie kristalai susiformavo. Pašaras kuris gaminamas specialiai katėms- šlapimo takų sindromui gydyti: skaldo akmenis, priklausomai nuo šlapimo pakitimo jį pašarmina ir neleidžia toliau formuotis kristalams.
Gydymui taip pat naudojami ir cheminiai vaistai. Pirmiausia reikia kateterizuoti, tam, kad išleisti šlapimą ir sumažinti spaudimą šlapimo pūslėje. Kateteris yra paliekamas 2-3 dienas arba savaitei, kol pagerėja šlapimo takų praeinamumas. Gydant būtina susilpninti uždegiminę reakciją, kad nevyktų audinių alteraciją. Antibiotikai naudojami stengiantis išvengti antrinės bakterinės infekcijos. Naudojami tokie antibiotikai kurie išsiskiria per inkstus, bet tokie, kurie nepažeidžia inkstų žievinio sluoksnio. Šiuo atveju nenaudotinas yra gentamicinas, labiausiai tinka amoksiciklinas. Taip pat naudojamas simptominis gydymas

Apsaugoti nuo šio susirgimo nėra sunku, svarbiausia yra geras pašaras. Reikėtų retkarčiais padaryti šlapimo tyrimą ir nustatyti ar nesiformuoja kristalai. Reikia atkreipti dėmesį į gyvūno amžių, nes senesniems gyvūnams ši liga pasitaiko kur kas dažniau.
Pastebėjus pirmuosius simptomus būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.
UAB RuminaVet Tel 865665633.
www.rumina.lt