Šiais laikais alergija paliečia ne vien žmones. Šunų šeimininkai privalo žinoti, kad dažniausiai alerginės ligos pažeidžia: gyvūno odą, plaukų dangą, kailį , kvėpavimo organus, akių sritis. Odos problemas gali sukelti taip pat daug įvairios infekcinės ligos, virusai, bakterijos, grybelis, hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai, fiziniai ir cheminiai sužalojimai. Todėl aptikę bet kokius savo augintinio odos ir kailio pažeidimus, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Pagrindinės alergijos rūšys yra: kontaktinis dermatitas, maistinė alergija, blusos, piodermija, paodinės erkės, trichofitija arba dermatitas, kurį gali sukelti stresas.
1. Esant kontaktinei alergijai šuo gali būti alergiškas: dažams, įvairiems chemikalams, vaistams, muilui, šampūnams ir pan.
2. Maistinė alergija gali atsirasti dėl įvairių virškinimo trakto ligų ir dėl genetinio polinkio į alerginius susirgimus. Maistinę alergiją dažniausiai sukelia: pieno produktai, kiauliena, vištiena, kviečiai, kiaušiniai, kukurūzai, soja. Pagrindinis alergijos pašarui simptomas – stiprus niežulys, nesusijęs su metų laiku. Niežti, bet kuri kūno vieta, dažniausiai ausys, letenos, pažastys ir kirkšnys, kartais atsiranda šlapiuojantys infekcijos židiniai. Dažnai alergijos požymiams užsitęsus kartu vystosi ir antrinė infekcija, kuriai nuslopinti reikalingi antibiotikai.
Kai kurios šunų rūšys yra labiau linkę sirgti maistinėmis alergijomis. Tai Šarpėjai, Prancūzų buldogai, Mopsai.
Kaip išvengti maistinių alergijų?
Šunis patariama šerti tik pilnaverčiu pašaru, kuriame būtų pakankamai amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir būtų kuo mažiau alergenų (alergijas sukeliančių medžiagų).
3. Alerginis dermatitas blusoms. Šunų, kurie turi blusų, kailio plaukai būna silpni ir lūžinėjantys. Dažniausiai pakitimai pastebimi ant uodegos, kadangi joje blusos įprastai ir veisiasi. Pagrindiniai požymiai, kurie parodo, kad jūsų šuo turi blusų: jis neramus, dažnai kasosi, dėl ko lieka įdrėskimų. Šunys bando blusas išgaudyti dantimis, todėl išpeša plaukų kuokštus, taip pažeisdami odą.
4. Piodermija. Liga pasireiškia stipriu niežėjimu, dažniausiai, vienoje vietoje. Pažeista sritis gali netikėtai išplisti ir pasidaryti labai skausminga. Šios ligos priežastis – stresas.
5. Paodinės erkės. Paodinės erkės yra uždegiminė šunų liga, kurią sukelia įvairių tipų erkutės. Tai parazitai, kurie gyvena netgi sveiko šuns kailyje ir riebalų liaukose. Ligos priežastis – silpna jaunų šunų imuninė sistema arba užsikrėtimas nuo kitų gyvūnų.
Ant pažeistos odos atsiranda išplikimai, ėrkės gyvūnui sukelia niežulį. Yra keli šios ligos susirgimo požymiai: pažeista oda sustorėja, įgauna mėlynai-pilką atspalvį, pasidengia žvyneliais, arba ant pažeistos odos atsiranda šviesiai-raudoni mazgai, kurie vėliau patamsėja. Iškrenta plaukai, oda susiraukšlėja, pradeda pleiskanoti. Po kurio laiko mazgai pavirsta į pūlius, iš kurių išsiskiria lipnus skystis.
6. Trichofitija. Tai – grybelių sukeliama paviršinė odos infekcija, kuri pažeidžia kūno odą, pirštus, kojų nagus ir pėdas. Pažeista oda nuplinka, tačiau jos neniežti. Trichofitija gali užsikrėsti ir žmonės, todėl gydymas atliekamas prižiūrint veterinarijos gydytojui.
7. Dermatitas, kurį sukelia stresas. Dermatitu dažniausiai suserga šunys-cholerikai. Neturėdami ką veikti, jie pradeda „save graužti” tiesiogine ta žodžio prasme. Todėl šuo turi kuo dažniau judėti, žaisti, svarbu, kad turėtų užsiėmimą. Taip pat būtina stiprinti šunelio nervinę sistemą.
Tačiau, sveiki šunys irgi ne išimtis. Jie taip pat gali susirgti viena iš dermatito rūšių. Todėl kuo dažniau ir atidžiau reikia apžiūrinėti savo šunelį. O pastebėjus odos ar kailio pakitimų, kuo skubiau kreiptis į veterinarą. Juk blizgantis ir tankus kailis – geriausias rodiklis, kad šunelis yra sveikas.
Įtarus, kad jūsų gyvūnas gali turėti odos problemą, prašome kreiptis Tel. +37065665633
UAB RuminaVet
