Gyvačių lyties nustatymas

2018-10-18

Gyvačių dauginimasis

Gyvačių lyties nustatymas

Šių roplių lyties nustatymas priklauso nuo gyvatės šeimos: jeigu tai smauglinė gyvatė, galima užčiuopti perbraukus zoną, esančia už kloakos. Jeigu tai žaltinė gyvatė, nustatoma vizualiai pagal atstumą nuo kloakos iki uodegos galiuko: jeigu atstumas ilgas – patinas, jei trumpesnis – patelė. Visos kitos gyvatės, tiksliam lyties nustatymui, turi būti zonduojamos.

Patelė ar patinas?

Meilės šokis

Gyvatės yra šaltakraujai stuburiniai gyvūnai. Dauguma rūšių deda kiaušinius, tačiau yra ir gyvavedžių. Lytiniai kanalai susijungę su šalinimo takais, todėl turi kloaką. Patinams ir patelėms būdingas lytinis dimorfizmas. Gyvavedės gyvatės: angys, smaugliai, keletas žalčių.

Laukinių gyvačių poravimasis

Daugumos gyvačių poravimosi sezonas prasideda pavasarį. Tuomet patelės skleidžia feromonus, kuriais prisivilioja patinus. Patinams dėl patelių tenka pakovoti, nors kai kurios gyvatės turi nuodinguosius dantis, jų į kovą neįtraukia. Tereikia gyvatei pakelti savo kūną aukščiau ir jau aišku, kuris patinas stipresnis. Tuomet patinas apsivynioja kūnu patelę, jų uodegos susiglaudžia ir prasideda poravimasis. Tai gali trukti iki 18 valandų.

Namuose laikomų gyvačių poravimasis

Kai tik sutemsta, patinas pradeda naršyti po patelės terariumą, ieškodamas jos. Susiporavimas įvyksta dažniausiai tą pačią naktį arba sekančią naktį. Paprastai poruojasi 10-15 valandų.
Kad nustatytume, ar įvyko poravimasis, po patelės įprastos kabėjimo vietos padėkite švaraus vandens dubenėlį. Jei poravimasis įvyko – vandenyje matysis sperma.
Po poravimosi, dažniausiai patinas su patele ilsisi ant šakos vienas šalia kito. Patariama poruoti per kelias sesijas, tai yra patinėlį perkeliame į jo terariumą, palaukiame tris dienas, kad patinėlis pailsėtų ir vėl pakartojame poravimosi procedūrą. Tai darome iki tada, kada patelė ir patinas nustoja vienas kitu domėtis.

Nėštumas

Gyvačių nėštumas trunka skirtingai. Tai priklauso nuo jų rūšies. Pvz., pitonų (žaliasis medžių pitonas) nėštumo periodas yra 70-90 dienų, kiti šaltiniai teigia, kad nuo 89 iki 127 dienų. Pvz., tigrinio pitono patelė kiaušinius padeda po 40-50 dienų.

Jaunikliai

Ką tik išsiritusių jauniklių svoris būna maždaug 9g, ilgis apie 26-30 cm. Jaunikliai yra labai jautrūs dehidratacijai bei būna sutrikę ir agresyvūs, todėl vieni nuo kitų sprunka kuo greičiau.

Rekordas!

Daugiausiai kiaušinių padėjusi gyvatė – tigrinio pitono patelė – 107 kiaušiniai!

Anatomiškai atrodo taip:

Gyvačių genetinės mutacijos

Pastaruoju metu, populiarėjant egzotiniams gyvūnams ir pradėjus juos veisti, pastebėta, kad dauguma gyvačių dėl inbrydingo keičia savo spalvas, tai yra mutuoja. Be spalvinių mutacijų dar yra ir neturėjimas žvynų, tik plona, elastinga oda. Taip pat atsiranda ir gyvačių su išaugusia koja, tokios mutacijos vis primena evoliuciją.

Gyvačių (ir kitų gyvūnų) spalvinių mutacijų terminai

Albinizmas (Albino) – tai paveldimų ligų grupė, kuriai būdingas pigmento melanino sintezės sutrikimas (odoje, žvynuose, akyse, plaukuose šio pigmento nėra arba yra labai mažai).

Leucizmas (Leucistic) – tai paveldimų ligų grupė, kuriai būdingas pigmento melanino sintezės sutrikimas (odoje, žvynuose, plaukuose šio pigmento nėra arba yra labai mažai). AKYS NEPAKITUSIOS!!!

Melanizmas (Melanistic) – genetinis kailio, odos, plunksnų, žvynų spalvos pokytis į juodą spalvą. Juoda spalva ne visada būna vientisa.

Kamuoliniai pitonai (Python regius)

Tai viena populiariausių namuose laikomų gyvačių rūšių, dėl savo savisaugos instinkto – išsigandę susisuka į gynybinį kamuoliuką užuot puolę, taip pat užauga nedideli, apie metrą. Todėl tinka pradedantiesiems augintojams, vaikams. Veisėjai tuo naudodamiesi pradėjo šiuos pitonus veisti. Jie dauginasi sparčiai ir gausiai. Buvo pastebėta, kad kamuoliniai pitonais turi labai skirtingus atspalvius, ko gamtoje nebūna, arba tie gyvūnai neišgyvena dėl prasto prisitaikymo. Todėl taikydami inbrydingą išgavo tūkstančius skirtingų spalvų ir atspalvių.

Nuotraukose pateikiams keletą išveistų kamuolinių pitonų mutacijų (morfų) tai yra ta pati rūšis, tačiau visiškai pakeista spalva, vieni pitonai panašesni į gamtinius, kitiems visiškai “išmušta” gamtinė spalva. Kiekvienas mutacijos pavadinimas buvo sugalvotas veisėjo

Kamuolinių pitonų spalvinės mutacijos
(Gamtinis kamuolinis pitonas)

50 Shades Of Grey 4P

7 Dollar Ghost

8 Ball Matter

Abacus Ace Ball

Admiral’s Ball

After Burn

Banana Enchi Pastel Black Pastel Butter Ghost Pastel Pinstripe

Spalvinės mutacijos

Gal gyvūno pakitusios spalvos atrodo gražiai ar net įspūdingai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai ne tik išorės “defektas”, kiekviena tokia spalvinė mutacija slepia kažkokią ligą ar vidinį “defektą”. Pvz., albinosės (albino) gyvatės negali būti ant tiesioginių saulės spindulių, nes labai lengvai gali susirgti odos vėžiu. Kitas pavyzdys – “Spider” morfą turinčios gyvatės nekoordinuotai juda.

Žvynų nebuvimas

Gimęs gyvačiukas laisvėje be žvynų sunkiai išgyventų, nes imunitetas daug silpnesnis, greičiau gali susirgti kvėpavimo infekcijomis. Jeigu pavyktų sulaukti pirmojo išsinėrimo, tai greičiausiai, jauniklis būtų perkąstas žiurkės ar pelės, nes be kietų žvynų, elastinga, plona oda niekaip neapsaugotų gyvačiuko. Todėl laisvėje šią genetinę mutaciją turinčios gyvatės beveik neaptinkamos.