GREITOJI PAGALBA

skambinti

INFORMACIJA

skambinti
RUMINAVET pROGRAMĖLĖ
Greičiau ir patogiau

Onkologija

Tyrimai; Darinių šalinimas chirurginiu būdu; Elektrochemoterapija; Krioterapija; Chemoterapija;

Nustačius ar įtariant onkologinį susirgimą augintiniui, labai svarbu kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Gydytojas specialistas rekomenduos ir parinks būtent jūsų augintiniui reikalingus atlikti tyrimus. Atlikus tyrimus, nustačius onkologinių ląstelių tipą navikuose bus parenkama jūsų augintiniui labiausiai tinkanti procedūra ar jų kompleksas. Onkologiniai susirgimai šiandien yra gydomi kompleksiškai, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, taikomi įvairūs gydymo metodų deriniai.

 

Darinių šalinimas chirurginiu būdu

Nei naviko dydis ar jo augimo greitis negali pasakyti, ar tai piktybinis ar gėrybinis navikas. Kartais mažas, spuogelio dydžio, nesiekiantis 1 cm diametro odoje darinys gali būti blogesnė prognozė lyginant su dideliu, kad ir 20 cm diametro, naviku. Todėl labai svarbu citologinė ar histopatologinė diagnozė prieš operaciją. Tuomet mes galime maksimaliai padėti sustabdyti arba bent prilėtinti onkologinio proceso plitimą. 

Navikų šalinimo ribos žinant naviko kilmę ir jo piktybiškumą rekomenduojamos (pvz:) 

  • Gėrybiniams navikams ir karcinomoms – 1 cm,
  • Minkštų audinių sarkomoms – 3 cm,
  • Injekcijos vietos fibrosarkomoms – 5 cm,
  • I laipsnio mastocitomai (putliųjų ląstelių navikui) – 1 cm, 
  • II laipsnio mastocitomai – 2 cm. 

Taigi net nedidelis darinukas odoje gali nustebinti kuomet yra pašalinamas gana didelis plotas odos. Dažnais atvejais įsivaizduojamas, kad pjūvis ir žaizdelė bus nedidelė, tačiau po operacijos žaizda būna net kelioliką kartų didesnė. Jeigu nebuvo darytas citologinis darinio tyrimas, pjūvis operacijos metu atliekamas platus, tarsi tai būtų piktybinis procesas, siekiant sumažinti metastazių plitimą odoje ar kituose audiniuose. Organuose atliekamos operacijos su plačiomis ribomis. Niekada nebijokite didelio nuskustų plaukų ploto, taip yra paruošiamas operacinis plotas. Gydytojas dar prieš atlikdamas operaciją planuoja kaip reikės susiūti žaizdą, kad būtų kuo mažiau komplikacijų. 

 

Susiūtos žaizdos atrodo nevienodai. Labai priklauso nuo odos storio, vietos ir susiuvimo technikos. Gali būti tiesi linija, gali būti tarsi zigzagai, kad ir kaip atrodytų šeimininkui ir tokie skirtumai yra normalūs. Kokia technika bus susiūta žaizda priklauso nuo naviko dydžio bei jo lokacijos. Navikų šalinimo technika pasirenka gydytojas, atsižvelgdamas į darinio buvimo vietą, jo dydį ir galimas komplikacijas. 

Pašalinus naviką, didesnį ar mažesnį, lieka žaizda, kurią reikia valyti ir prižiūrėti, kad nekiltų komplikacijų. Dažnai pjūvio vietoje matome paraudimą, hematomas, tynį, sekreto išsiskyrimą, šašus. Gyvūnams skirtingai nei žmonėms po šašu žaizda negyja. Labai dažnai susiduriame su atvejais kai gydytojas sakė valyti operacinę žaizdą, bet juk gaila gyvūno, mums atrodo jam skauda, dažnai augintinis  sucypia ar muistosi nesileidžia ir žaizda nėra gerai nuvaloma arba išvis nenuvaloma, tuomet ant siūlės pradeda formuotis storas luobas kurį sudaro išorės dulkės, smėlio ar kitų dalelių patekusių ant žaizdos ir eksudato mišinys – šašas. Kas vyksta po juo? – Žaizda pradeda šusti, ir toje vietoje formuojasi uždegimas, kai atvykstate išimti siūlų, gydytojas nukrapšto ir nuvalo šašus – lieka atviros žaizdos ir tuomet reikia iš naujo gydytis, toliau nešioti apsauginę apykaklę ar drabužėlį ir atsakingai valyti žaizdas, gijimas prasitęsia. 

 

Jei žaizda po naviko šalinimo yra didelė, reikalaujanti specialios priežiūros, ar matysite, kad namuose negalite atlikti visų reikalingų procedūrų, kurias paskyrė gydytojas, visuomet kreipkitės į kliniką, kad padėtų su žaizdos priežiūra. Nes tai labai svarbus aspektas, kad jūsų augintinis kuo greičiau pasveiktų, ir nemalonus lankymasis klinikoje truktų kuo trumpiau. 

 

ELEKTROCHEMOTERAPIJOS METODAS VETERINARINĖJE ONKOLOGIJOJE

Kas yra elektrochemoterapija (EKT)?

Elektrochemoterapija (EKT) yra metodas, kurio pagalba chemoterapiniai preparatai nuo 70 iki 1000 kartų efektyviau naikina vėžines ląsteles! Vienas iš chemoterapijos iššūkiu siekiant sunaikinti vėžines ląsteles yra medikamentų gebėjimas prasiskverbti per ląstelės membraną (išorinę sienelę), kad patektų į ląstelę. EKT leidžia įveikti šią kliūtį elektriniais impulsais veikiant naviko ląsteles, kad ląstelės membranoje atsivertų poros, per kurias chemoterapiniai preparatai gali prasiskverbti į vėžines ląsteles ir jas naikinti. Atlikus chemoterapinių vaistų injekciją, elektrochemoterapiniu metodu vėžinės ląstelės yra paveikiamos elektrinių impulsų seka. Impulsai atveria naviko ląstelių membranų poras, todėl jos tampa pralaidesnėmis ir leidžia geriau įsiskverbti priešvėžinių vaistų molekulėms. Tai leidžia padidinti navikinių ląstelių žūtį.

 

Kiek kartų gali prireikti gydymo taikant elektrochemoterapiją?

Reikalingų gydymo kartų skaičius priklauso nuo naviko dydžio ir ligos stadijos, tačiau dauguma navikų sėkmingai gydomi per 2-3 apsilankymus veterinarijos klinikoje. Kartais gali būti rekomenduojama taikyti daugiau gydymo ciklų.

Ko galima tikėtis atvykus vizitui dėl elektrochemoterapijos?

Įprastai pacientai atvykta gydymui paskirtos dienos rytą (gyvūnas nuo vakaro turi būti neėdęs). Jūsų gyvūną apžiūri onkologas ir tuomet jis perkeliamas į stacionarą. Kad gyvūnas jautusi komfortabiliai bei būtų galima taikyti tikslų naviko gydymą gyvūnams yra taikoma vietinė arba bendroji anestezija. Siekdami užtikrinti jūsų augintinio saugumą prieš anesteziją, jos metu ir po jos, mes naudojame naujausias ir saugiausias anestetines medžiagas, pritaikytus anestetikų protokolus ir pažangiausią stebėjimo įrangą. Chemoterapiniai vaistai priklausomai nuo onkologinės ligos kilmės yra įšvirkščiami tiesiai į gydymo vietą arba intraveniškai. Tuomet atliekamas EKT gydymas panaudojant elektrinius impulsus. Bendras gydymo laikas trunka 60- 90 minučių. Pacientai yra stebimi po procedūros ir išleidžiami namo iki dienos pabaigos.

 

Ar gyvūną po procedūros reikės palikti per naktį veterinarijos klinikoje?

Pacientams nereikia pasilikti veterinarijos klinikoje juos gydant EKT. Jūs augintinį galėsite palikti ryte veterinarijos gydytojų priežiūrai, procedūra bus atlikta dienos metu, o jį bus galima pasiimti popietę ar vakare.

Koks yra EKT šalutinis poveikis?

EKT leidžia apriboti chemoterapiją, taikyti į tikslinę vietą kur yra navikas taip pat naudoti labai mažas chemoterapinių vaistų dozes. Sisteminis toksinis poveikis, pavyzdžiui, vėmimas, viduriavimas ar kaulų čiulpų slopinimas, yra labai mažai tikėtinas. Šalutinis poveikis, pvz., niežėjimas, paraudimas, patinimas ir diskomfortas gydymo vietoje, gali būti pastebėtas praėjus 1-3 dienoms po gydymo ir paprastai būna laikinas. Šie šalutiniai poveikiai gydomi vaistais nuo skausmo arba šaldant sudirgusią vietą.

Ar mano augintiniui gali būti taikoma EKT?

Ar jūsų augintiniui galima bei reikia taikyti EKT gali nuspręsti veterinarijos gydytojas -onkologas įvertinęs naviko lokalizaciją, ligos išplitimo stadiją, bendrą gyvūno būklę. EKT gali būti taikoma navikams, kurių negalima pašalinti chirurginiu būdu ARBA PO operacijos, siekiant, kad būtų sunaikintos likusios naviko ląstelės (t.y. jei naviko nebuvo galima pašalinti radikaliai).

Navikai, kuriuos galima gydyti taikanti EKT, yra: esantys burnos ertmėje, snukio srityjes (ypač plokščialąstelinė karcinoma), sarkoma, pieno liaukos navikai, odos navikai, perianaliniai navikai, melanomos, navikai aplink akis ir daugelis kitų.

 

Krioterapija

Kas yra krioterapija?

Krioterapija – tai gydymas ypač žema temperatūra, kitaip tarant, gydymas šalčiu. Gydymo metu naudojant medicinines CO2 dujas (-80 laipsnių). Kitaip negu atliekant chirurginį gydymą, kai navikas pašalinamas, taikant krioterapiją navikas sunaikinamas šalčiu. Veikiant žemai temperatūrai iš tarpląstelinio skysčio susiformavę ledo kristalai sutrikdo, sustabdo vandens ir jame esančių medžiagų cirkuliaciją į ląsteles ir iš jų. Temperatūrai krintant dar žemiau, pačiose ląstelėse susiformavę ledo kristalai tiesiogiai pažeidžia, suardo jų membranas ir vidines struktūras – ląstelės žūva.

 

Kada gali būti taikoma krioterapija?

Darinių krioterapija, kaip ir tradiciniai chirurginiai gydymo būdai, taikoma tam tikromis sąlygomis. Sprendimą, koks kiekvienu atveju naviko gydymo būdas geriausias, lemia labai svarbūs naviko ir augintinio bendrosios sveikatos būklės parametrai: darinio dydis, jo vizualizacijos pakankamumas, naviko vieta, augintinio amžius, bendroji jo sveikatos būklė ir kt. Labai svarbi navikų sunaikinimo šalčiu sąlyga – naviko dydis. 

Krioterapijos metu yra taikoma vietinė arba bendroji anestezija, jos pobūdį nulemia daug faktorių, tokie kaip naviko lokacija, augintinio amžius, gretutinės ligos, bendra savijauta. Gydytojas specialistas parinks tinkamiausią anesteziją, užtikrinant pritaikytus anestetikų protokolus ir pažangiausią stebėjimo įrangą anestezijos metu.

 

Ko galima tikėtis po atliktos krioterapijos?

Įprastai augintinį namo vežtis galite tą pačią dieną po procedūros atlikimo.

 

Chemoterapija

Chemoterapija – tai vėžio gydymo būdas, kai chemoterapiniais vaistais naikinamos vėžinės ląsteles arba stabdomas jų dalijimasis.

  • Chemoterapija po operacijos. Chemoterapija gali būti skiriama po operacijos. Jei pašalintas visas navikas, chemoterapija gali padėti sumažinti naviko atsinaujinimo riziką. Jei viso naviko pašalinti nepavyko, chemoterapija gali padėti sunaikinti organizme likusius vėžinius darinius.
  • Chemoterapija prieš operaciją. Chemoterapija gali būti skiriama ir prieš operaciją siekiant sumažinti naviką, kad vėliau jį būtų galima visiškai pašalinti chirurginiu būdu. 
  • Chemoterapija simptomams palengvinti. Chemoterapija gali būti rekomenduojama ir tuo atveju, kai vėžys jau pažengęs. Chemoterapiniai vaistai gali padėti sumažinti naviką ar laikinai sulėtinti jo augimą ir palengvinti kai kuriuos simptomus. Chemoterapijos poveikis kiekvienam augintiniui labai skirtingas. 

 

Koks galimas šalutinis chemoterapijos poveikis augintiniui?

Šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia organuose, kurių ląstelės greičiausiai dalijasi: kaulų čiulpuose ir virškinimo trakte. Taikant bet kokią chemoterapiją gali pasireikšti rimtas šalutinis poveikis (10% tikimybė) ir mažiau nei 1% atsiranda pavojus gyvybei. 

  • Virškinimo trakto diskomfortas. Praėjus 2-7 dienoms po chemoterapijos neretai pasireiškia vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas. Kad sumažintume gyvūno diskomfortą, namuose skiriami vaistai sumažinti simptomams. Namuose rekomenduojama lengvai virškinamo pašaro dieta, skiriami probiotikai.
  • Sumažėja imuninių ląstelių kiekis, dėl kurio nusilpsta organizmas. Dėl šios priežasties į organizmą lengviau gali išplisti infekcija. Nuosekliai atliekant chemoterapiją dažnai kartojami kraujo tyrimai ir sekama augintinio būklė
  • Kartais po injekcijos gali atsirasti audinių pažeidimų, dėl kurių kyla skausmas/dirginimas injekcijos vietoje, paraudimas, patinimas, atsiranda kraujosruvų.
  • Alerginės reakcijos. Šis šalutinis poveikis yra retas, tačiau gali pasireikšti vartojant tam tikrus chemoterapinius preparatus.
  • Kai kurie chemoterapiniai vaistai, retais atvejais, gali negrįžtamai pakenkti širdies raumeniui. Mažiau nei 5% pacientų dėl chemoterapijos išsivysto širdies ligos, todėl kiekvienos apžiūros metu pakartotinai įvertinama širdies funkcija.
  • Inkstų pažeidimai priklauso nuo gyvūno rūšies, taip pat nuo chemoterapinių vaistų. Reguliariai atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai padeda stebėti inkstų funkciją.
  • Augintiniai retai praranda plaukus ar išplinka. Katės gali prarasti ūsus, o kartais gali atsirasti ir netolygus plaukų slinkimas. Paprastai, jei gyvūnas praranda plaukus gydymo metu, jie atauga nutraukus gydymą.