Tačiau tuo metu su kolega nusprendėme tiesiog pabandyti padaryti stebuklą. Atlikome vieną pirmųjų stuburo operacijų – nieko nežinodami, nemokėdami, bet labai tikėdami.

Viskas klostėsi sunkiai: lūžo varžtai, prasidėjo infekcija…

Tačiau mes nepasidavėme. Kovojome toliau. Stengėmės.

Viltė, kuri jau buvo ant mirties slenksčio, šiandien gyvena nuostabų gyvenimą ir juo džiaugiasi.

Tu niekada nesužinosi, ar lengviausias sprendimas buvo teisingiausias.

Jeigu jauti visa širdimi, kad gali padėti – daryk.

Ar pasiseks? Niekas nežino.

Bet žinoti, kad padarei viską, kas buvo įmanoma – tai neapsakomas jausmas.

Ypač tada, kai matai tokius rezultatus.

Viltė perduoda linkėjimus visiems, kurie tikėjo.

O kritikams, kurie sakė, kad kankiname šuniuką, ji šiandien atsako:

Pažiūrėkite į mane – aš esu laimingas šuniukas!

Aš jaučiuosi nuostabiai.

Ir dar kartą – jau turbūt tūkstantąjį – įrodyta:

daryk ir stenkis iš visos, visos širdies.